Kaip skaityti ir aiškinti Bibliją? Gordon D. Fee, Douglas Stuart

15,00 

Mums dažnai tenka išgirsti tokius pareiškimus: „Biblijos nereikia aiškinti, pakanka tiesiog ją skaityti ir elgtis taip, kaip joje parašyta.“ Įprastai toks pastebėjimas išreiškia eilinių tikinčiųjų nepasitenkinimą „profesionalais“ – Biblijos tyrinėtojais, ganytojais, mokytojais ar Sekmadieninių mokyklų mokytojais, kurie aiškindami Bibliją neva „atima“ ją iš paprastų žmonių. Tuo norima pasakyti, kad Biblija nėra neaiški knyga. „Galų gale juk kiekvienas, turintis nors kiek smegenų, gali ją skaityti ir suprasti.

Daugelis pamokslininkų ir mokytojų taip giliai „kasa“, kad sudrumsčia tyrą Dievo žodžio vandenį. Tai, kas mums buvo aišku, kai patys skaitėme, pasidaro nebe taip aišku“, – teigia tokie tikintieji. Šis nepasitenkinimas nėra nepagrįstas. Mes pritariame, kad krikščionys turi mokytis skaityti Dievo žodį, tikėti ir jam paklusti. Ir juo labiau nė kiek neabejojame, kad Biblija neturi būti neaiški knyga, jeigu ji deramai skaitoma ir studijuojama. Tiesą sakant, mes manome, kad didžiausia bėda yra ne ta, kad žmonės menkai Bibliją supranta, – daug jos ištraukų yra puikiausiai suprantamos. Pavyzdžiui, perskaičius raginimą „Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų“ (Fil 2, 14), problemų kyla ne todėl, kad jį būtų sunku suprasti, bet dėl paklusimo šiam raginimui, t. y. dėl jo vykdymo.

Tiesa ir tai, kad pamokslininkai ar mokytojai dažnai linkę ieškodami teksto prasmės iškart kastis gilyn, kai tuo tarpu ji aiški ir pačiame paviršiuje. Leiskite jau dabar pabrėžti (tai kartosime ne kartą) – gero aiškinimo tikslas nėra unikalumas; nereikia stengtis aptikti kažko, ko niekas anksčiau nebuvo pastebėjęs. Unikalumo siekiantis aiškinimas dažniausiai skatinamas išdidumo (noro pasirodyti protingesniu už visus kitus), neteisingai suprantamo dvasingumo (neva Biblija pilna giliai slypinčių tiesų, laukiančių, kol iki jų „prisikas“ ypatinga įžvalga apdovanotas dvasiškai jautrus asmuo) arba asmeninio suinteresuotumo (kai reikia pagrįsti savo teologinius nukrypimus, ypač aiškinant tuos tekstus, kurie tokių nukrypimų daryti neleidžia). Unikalūs aiškinimai paprastai būna klaidingi. Tuo nenorime pasakyti, kad teisingas Biblijos ištraukos aiškinimas negali pasirodyti unikalus kam nors, kas girdi jį pirmą kartą. Tiesiog pabrėžiame, kad unikalumas nėra mūsų užduoties tikslas.

Gero aiškinimo tikslas labai paprastas: atskleisti aiškią teksto prasmę – tą prasmę, kurią turėjo omenyje jo autorius. O svarbiausias „instrumentas“, kuris padeda tai padaryti, yra aiškus sveikas protas. Tekstas aiškinamas tinkamai, jeigu atskleidžiama „sveika“ jo prasmė. Teisingas aiškinimas protui suteikia palengvėjimą, tačiau gali nudiegti širdį arba pastūmėti kokia nors kryptimi. Visgi, jeigu aiškinimo tikslas yra tik atrasti akivaizdžią teksto prasmę, kam tada apskritai reikia aiškinti Šventąjį Raštą? Kodėl nepakanka tiesiog skaityti? Nejaugi aiški prasmė nesuvokiama paprasčiausiai skaitant? Iš dalies taip ir yra. Tačiau, žvelgiant giliau, toks argumentas ir naivus, ir nepagrįstas dėl dviejų veiksnių: skaitytojo prigimties ir Šventojo Rašto prigimties.

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Būkite pirmas aprašęs “Kaip skaityti ir aiškinti Bibliją? Gordon D. Fee, Douglas Stuart”

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *